BIBLIJOS Pagrindai
Priedas
1: Pagrindininų Biblijos mokymo tiesų apžvalga | 2: Mūsų požiūris į Biblijos tiesų mokymąsį | 3: Kristaus sugrįžimas arti | 4: Dievo teisingumas

1 PRIEDAS: PAGRINDINIŲ BIBLIJOS MOKYMO TIESŲ APŽVALGA

1. DIEVAS
1.1 Egzistuoja asmenybė, vadinamas Dievu.
1.2 Jis turi ypatingą buveinę Danguje
1.3 ir egzistuoja realiai, turėdamas kūną.
1.4 Mes esame Jo atvaizdas.
1.5 Angelai yra Jo pasiuntiniai.
1.6 Jie negali nusidėti
1.7 nes yra Dievo prigimties dalininkai.
1.8 Biblijoje mokoma tik apie vieną egzistavimo būdą - egzistavimą kūniškoje formoje. Dievas ir angelai egzistuoja kūniškoje formoje.
1.9 Krikščioniška viltis - Kristui sugrįžus gauti Dievo prigimtį išliekant kūniškoje formoje.

2. DIEVO DVASIA
2.1 Dievo Dvasia - tai Jo galia, kvėpavimas ir protas.
2.2 Jos pagalba Jis įgyvendina visus savo sumanymus
2.3 ir egzistuoja visur.
2.4 Šventoji Dvasia - tai ta pati jėga, naudojama tam tikriems tikslams pasiekti.
2.5 Įvairiais laikmečiais praeityje žmonės gaudavo stebuklingas Dvasios dovanas.
2.6 Dabar jos yra atimtos,
2.7 o Dievo galia mums atsiskleidžia per Jo Žodį.
2.8 Šventoji Dvasia neverčia žmonių būti dvasingais prieš jų pačių valią.
2.9 Biblija buvo pilnai įkvėpta Dievo Dvasios.
2.10 Biblija yra vienintelis autoritetas mūsų santykiuose su Dievu.

3. DIEVO PAŽADAI
3.1 Evangelija buvo paskelbta pažadų pavidalu žydų protėviams.
3.2 Pr 3:15 minimas moters palikuonis - tai Kristus ir teisieji, kurie kentė ir kenčia nuo nuodėmės, žalčio palikuonio.
3.3 Pagal Dievo pažadus Žemės planeta niekada nebus sunaikinta.
3.4 Abraomo ir Dovydo palikuonis buvo Kristus;
3.5 mes galime būti Kristuje per tikėjimą ir krikštą,
3.6 todėl šie pažadai yra skirti visiems tikriems tikintiesiems.

4. DIEVAS IR MIRTIS
4.1 Iš prigimties žmogus yra mirtingas, linkęs nusidėti, ir
4.2 prakeiktas dėl Adomo nuodėmės.
4.3 Kristus turėjo šią žmogiškąją prigimtį.
4.4 Siela vadinamas mūsų "aš", mūsų kūnas, mąstymas ar asmenybė.
4.5 Dvasia vadinama mumyse esanti gyvybinė jėga / kvėpavimas.
4.6 Niekas negali egzistuoti kaip bekūnė dvasia.
4.7 Mirtis - būsena be sąmonės veiklos.
4.8 Sugrįžus Kristui bus prikelti su kūnu tik tie, kas žinojo tikrąją Evangeliją.
4.9 Teisiama bus pirmiausia atsižvelgiant į tai, kaip žinomas ir suvokiamas Dievo žodis.
4.10 Nemirtingumas bus galutinai suteiktas po teismo.
4.11 Atsakingi nusidėjėliai bus nubausti amžina mirtimi.
4.12 "Pragaru" vadinamas kapas.
4.13 "Gehena" - tai vieta netoli Jėruzalės, kur buvo deginamos šiukšlės ir nusikaltėlių lavonai.

5. DIEVO KARALYSTĖ
5.1 Izraelio tauta buvo Dievo Karalystė praeityje.
5.2 Šitokia padėtis dabar yra pasibaigusi, bet bus atkurta sugrįžus Kristui.
5.3 Tai bus padaryta įkuriant Žemėje pasaulinio masto Karalystę, kurią Dievo vardu valdys Kristus.
5.4 Per pirmąjį šios Karalystės egzistavimo tūkstantmetį (t.y. "Tūkstančio metų viešpatiją") visų laikų tikri tikintieji valdys paprastus mirtingus žmones, kurie bus gyvi Kristui sugrįžus.
5.5 Taigi šiuo metu Karalystė nėra įkurta politiniu požiūriu.
5.6 Mes esame išgelbėti malone per tikėjimą, o ne darbais.

6. DIEVAS IR BLOGIS
6.1 Žodis "velnias" reiškia "melagingas kaltintojas" arba "šmeižikas".
6.2 Žodis "šėtonas" reiškia "priešininkas",
6.3 ir juo gali būti vadinami tiek geri, tiek blogi žmonės.
6.4 Simboliškai velniu ir šėtonu vadinami nuodėmė bei kūnas.
6.5 Žaltys Edene buvo tikras gyvūnas;
6.6 Pradžios knygoje aprašytas žmogaus sutvėrimas bei nuopolis turi būti suprantami tiesiogine, pažodine prasme, o ne grynai simboliškai.
6.7 Blogio jėgų, nuodėmingų dvasių ar mirusių žmonių sielų pavidalo "demonai" neegzistuoja.
6.8 Kristaus atliktų "demonų išvarymų" aprašymai gali būti traktuojami kaip kalbinė priemonė, kurios pagalba iš tikrųjų apibūdinami ligų pagydimai.
6.9 Luciferis - tai ne nusidėjęs angelas.
6.10 Dievas yra visagalis; Jis nesidalina savo jėga su kokia nors nuodėminga būtybe, besipriešinančia Dievo keliams.
6.11 Tikintiesiems tenkančių išbandymų galutinis šaltinis yra Dievas, o ne "nesėkmė" ar nuodėminga būtybė, vadinama velniu.

7. JĖZUS KRISTUS
7.1 Plačiai krikščioniškame pasaulyje pripažistamos "trejybės" doktrinos nemokoma Biblijoje.
7.2 Kristus gimė iš mergelės Marijos,
7.3 kuri buvo paprasta moteris su žmogiška prigimtimi.
7.4 Jėzus turėjo žmogišką prigimtį,
7.5 bet tobulą, nenuodėmingą charakterį,
7.6 nors Dievas nevertė Jėzų būti teisiu. Jėzus savo paties laisva valia mirė kaip tobula auka už nuodėmę.
7.7 Po savo mirties ant kryžiaus Jėzus buvo prikeltas.
7.8 Jėzus neegzistavo fiziškai prieš savo gimimą,
7.9 nors jis nuo pat pradžių buvo Dievo mintyse / planuose.
7.10 Jėzus mirė kaip auka už mūsų nuodėmes,
7.11 kad gautų išgelbėjimą sau ir mums.
7.12 Jėzus mirė kaip mūsų atstovas,
7.13 o ne kaip pakaitalas, nors tuo plačiai tikima krikščioniškame pasaulyje.
7.14 Mozės Įstatymas pasibaigė Kristaus mirtimi,
7.15 todėl dabar mums nebereikia jo laikytis, neišskiriant nė šabo.

8.KRIKŠTAS
8.1 Be krikšto negali būti jokios išgelbėjimo vilties.
8.2 Tikėjimo ir krikšto dėka mes tampame Abraomui duotų pažadų dalininkais
8.3 ir gauname nuodėmių atleidimą.
8.4 Krikštas atliekamas pilnai panardinant į vandenį suaugusius žmones, kurie žino Evangeliją.
8.5 Jei žmonės buvo panardinti, bet tuo metu pilnai nežinojo tikrosios Evangelijos, jie turi būti pakrikštyti dar kartą, tinkamai.
8.6 Kad krikštas galiotų, reikia suprasti tikrąją Evangeliją.

9. GYVENIMAS KRISTUJE
9.1 Po krikšto tikintysis turi pasistengti kiek įmanoma atsiskirti nuo šio nuodėmingo pasaulio kelių,
9.2 bei ugdyti savyje Kristaus bruožus.
9.3 Profesinė veikla bei laisvalaikio pomėgiai, susiję su Dievo įsakymų laužymų, pvz. jėgos panaudojimu ar nesaikingu alkoholio vartojimu, yra nesuderinami su tikru krikščionišku gyvenimu.
9.4 Krikštyti tikintieji turi pareigą susitikinėti ir bendrauti vieni su kitais kada tik įmanoma ir kiek tą leidžia žmogiškos galimybės.
9.5 Krikštyti tikintieji turėtų periodiškai laužyti duoną ir gerti vyną atmindami Kristaus auką.
9.6 Kasdienės maldos ir Biblijos skaitymas yra būtini dalykai krikštytiems tikintiesiems.
9.7 Bendruomenei gali priklausyti tik tie krikštyti tikintieji, kurie laikosi teisingų tikėjimo tiesų ir iš tikrųjų stengiasi jas vykdyti praktiškai.
9.8 Todėl kas nustoja tikėti Tiesa ar vykdyti ją praktiškai, tas nustoja priklausyti tikrų tikinčiųjų bendruomenei.

Pastaba: Oficialų "Vieno tikėjimo išpažinimą", naudojama daugiau nei 100 metų, galima gauti iš leidėjų.


  Back
Home
Next