11.3 PRAKTINIS KRIKŠČIONIŠKAS GYVENIMAS

11.3.1 BIBLIJOS STUDIJAVIMAS

Po krikšto mes turime "kaip vaisių - šventumą", jei gyvename vadovaujami Dvasios, o ne kūno (Rom 6:22; 8:1; Gal 5:16,25). Tiktai jeigu mumyse pasiliks Dievo Žodis, mes duosime dvasinių vaisių (Jn 15:7,8). Kaip jau esame išsiaiškine, mes esame Dvasios vadovaujami ta prasme, kad Dievo Dvasia yra Jo Žodyje. Visą savo gyvenimą mes turime laikytis prie šio Žodžio nuolat skaitydami ir studijuodami Bibliją.

Rimtai studijuodamas Žodį žmogus galiausiai suvoks krikšto reikalingumą, ir todėl atliks šį veiksmą. Krikštas yra tik pirmasis paklusumo Dievo Žodžiui žingsnis gyvenime; po to mes turėtume ir toliau leisti Žodžiui daryti įtaką mūsų poelgiams ir vadovauti mūsų gyvenimui. Gerai susipažinus su Biblija ir pagrindinėmis Evangelijos tiesomis mums iškyla labai realus pavojus atsidurti padėtyje, kurioje Žodis nustoja daryti mums įtaką - mes galime skaityti žodžius, bet jie praktiškai niekaip mūsų neveikia (žr. 2 Priedą). Dėl šios priežasties išmintinga būtų prieš kiekvieną Raštų skaitymą sukalbėti trumpą maldą: "Atmerk mano akis, kad žiūrėčiau į tavo įstatymo stebuklus" (Ps 119:18).

Dievo Žodis turėtų tapti mūsų kasdieniniu maistu - iš tikrųjų, mes turėtume nuo jo priklausyti ir spontaniškai jo trokšti netgi labiau negu savo materialaus maisto: "Aš... branginu Jo burnos žodžius labiau už savo nuostatus" - štai ką jautė Jobas (Job 23:12). Panašūs buvo ir Jeremijo jausmai: "Kai tavieji žodžiai buvo man duoti, juosius ryte prarijau,- tavasis žodis atnešė man džiaugsmą ir širdies linksmybę" (Jer 15:16). Todėl nepaprastai svarbu yra savo įprastinėje dienotvarkėje kasdien rasti laiko nuodugniam Biblijos skaitymui. Paskirdami Biblijos studijavimui 30 minučių ryte prieš visus kitus darbus, mes tikrai sugebėsime pradėti kiekvieną dieną tinkamai nusiteikę dvasiškai. Tokie tikėjimą ugdantys įpročiai turės aukso vertę teismo dieną.

Norėdami išvengti daugeliui būdingo polinkio skaityti tik tas Raštų dalis, kurios mums atrodo patrauklios, Broliai Kristuje sudarė skaitymo planą, pavadintą "Biblijos skaitymo vadovas" (jį galima gauti iš šios knygos leidėjų). Pagal šį planą kasdien skaitant po keletą skyrių iš Biblijos, metų bėgyje Naujasis Testamentas perskaitomas dukart ir Senasis Testamentas vienąkart. Diena iš dienos skaitydami pagal šį planą, mes galime pasidrasinti mintimi, kad tūkstančiai kitų tikinčiųjų skaito tuos pačius skyrius. Todėl kada tik besusistiktume, tarp mūsų tuoj gali užsimegzti ryšis; tą dieną skaitytini Biblijos skyriai turėtų sudaryti mūsų pokalbio pagrindą.